Karštas klausimas

Medienos matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės

2002 m. gruodžio 10 d. aplinkos ministro Arūno Kundroto įsakymu buvo patvirtintos „Apvaliosios medienos bei nenukirsto miško matavimo ir tūrio nustatymo taisyklės“. Šis dokumentas svarbus miškų savininkams, medieną ruošiančioms ir ja prekiaujančioms įmonėms, medinių namų statytojams. Įsakymo tekstą pristatome svetainės skaitytojams.
Taip pat šį įstatymą rasite įstatymų sąvadų svetainėje http://www3.lrs.lt/cgi-bin/getfmt?C1=e&C2=205771.
 

 

Ar realu komentuoti medienos kainą šiandien?

Verslininkai turintys sąlyčio taškų su medienos pirkimais pastebi šios verslo šakos bangavimus. Bendrovės „Mediniai namai“ darbuotojai pastebėjo, kad medienos kainos Europoje krenta, o Lietuvoje kyla. Priežastys gali būti įvairios – spekuliacija mediena, pokyčiai aplinkinėse rinkose, sudėtinga Lietuvos ekonominė situacija. Lietuvos miško savininkų asociacija pateikia kainas, kurios mūsų požiūriu yra realistinės. Siūlome su šiomis kainomis susipažinti ir Jums, gerbiami svetainės lankytojai. Pastebėjimus ir komentarus prašome siųsti el. adresu giedrius@mcentras.lt arba išsisakyti telefonu 8 604 10107. Ateityje norėtumėme inicijuoti diskusiją šiuo klausimu ir aptarimą pristatyti mūsų interneto svetainėje.  
 

 Lentelė iš LMSA interneto svetainės

www.forest.lt

UAB „Mediniai namai“ informacija

 

10 aktualių klausimų apie rąstinius namus
Atsako UAB „Mediniai namai“ direktorius Giedrius Vidrinskas

1. Kokie pamatai reikalingi rąstiniam namui? 

Tinkamiausi rąstiniam namui yra poliniai - gręžtiniai pamatai. Rąstinis namas palyginus su mūriniais konstruktyvais nėra sunkus. Tačiau svarbu atsižvelgti į grunto tipą ir nustatyti optimaliausią stulpo gylį. Jei gruntas įprastinis – smėlis, žvyras – pakanka 120 cm gylio, skersmuo gali būti 20 – 25 cm, aplink polius daromas aprišimas, kitaip rostverkas, arba vientisa aikštelė. Pamatus būtina tinkamai apšiltinti (min 5 cm izoliacinės medžiagos) ir hidroizoliuoti tiek horizontaliai (nuo gruntinio vandens), tiek vertikaliai (apsaugoti rąstą). 


 
2. Ar galima dalį namo (pvz. esančią prie terasos) statyti vien ant akmenų?

Statyti terasą, sandėliuką ar pan. greta esančio rąstinio namo nepratęsiant naujų pamatų nerekomenduojama. Atremti konstrukciją vien į ant žemės paguldytus akmenis rizikinga, nes po žiemos einant įšalui rieduliai gali judėti, pakilti ar smigti. Tokią dekoratyvinę konstrukciją galima montuoti įrengus gręžtinius polius tokiame pat gylyje kaip ir jau esantys pamatai. Terasai pakanka ir dviejų polių kraštuose. Ant polių dedami masyvūs akmenys, o ant jų statoma medinė statinio konstrukcija. Paprastesnis būdas – konstrukciją atremti į metalines reguliuojamas atramas.

3. Per kiek laiko sukertamas namas ceche, per kiek surenkamas objekte?

100 kv. m namas ceche rankomis sukertamas ir sumontuojamas (kontrolinis rinkimas) per dvi savaites, surenkamas objekte per 3-4 dienas. Tačiau atkreipčiau dėmesį į būtinybę koordinuoti pamatų liejimo darbus su namo sukirtimo darbais objekte – prieš pradedant lieti pamatus reikėtų dar kartą patikslinti pirmo vainiko matmenis.

4. Ar galima langų ir durų sąsparoms naudoti metalinius vamzdžius?

Mano giliu įsitikinimu metalinių vamzdžių – keturkampių, apvalių, vienokio ar kitokio metalo montuoti negalima. Šiose vietose rąstinė siena laikysis puikiai, tačiau eksploatuojant namą esant temperatūrų skirtumui metalas drėgsta, tad mediena gali pradėti pūti. Sąsparos gaminamos iš eglės ar pušies tašelių. 

5. Kokio minimalaus skersmens turi būti rąstai skirti ilginiams?

Šiuo atveju svarbesnis rąsto aukštis. Tarkim, 6 metrų namui naudojami ne mažesni nei 18 cm aukščio ilginiai iš rąsto ar klijuotos medienos tašo.   

6. Kada ir kaip turi būti šlifuojami rąstai?

Jei rąstai džiovinti juos galima šlifuoti ir ceche prieš surinkimą. Galutinis šlifavimas atliekamas surentus sienas. Šlifavimo darbai atliekami išilginio šlifuokliu (nepatartina naudoti kampinio šlifuoklio) 

7. Kokie turi būti atstumai nuo karščio šaltinių rąstiniame name (kaminas, katilas, krosnelės vamzdis per sieną ir pan.)

Nuo krosnelės, kuro katilo iki sienos turi būti atstumas ne mažiau 50 cm, nuo trisluoksnio kamino iki medinių konstrukcijų pakanka 5 cm. Plačiau apie tai aprašyta Kietojo kuro šildymo krosnių pastatuose įrengimo taisyklėse.

8. Ar reikia vandentiekio ir šildymo sistemos vamzdžius einančius šalia sienos įvilkti į pūsto polietileno apvalkalą?

Vamzdžius esančius šalia išorinės sienos rekomenduojama šiltinti specialiais apvalkalais, kitaip vadinamais kevalais. Ši nuostata svarbi nuo gręžinio einantiems vamzdžiams, nuotekų sistemos vamzdžiams, šalto vandens vandentiekio vamzdžiams. Taip galima išvengti vandens užšalimo šaltą žiemą ir nepageidautino rasojimo. 

9. Kokiu būdu įrengiamos tradicinės juodlubės?

Paprastai juodlubėms įrengti naudojamos dvigubo plovimo lentos (25x150 mm) viršutinė lenta perdengia apatinę apie 5 cm. Šiam tikslui geriau naudoti medsraigčius, o ne vinis. Lenta prie sijos tvirtinama dviem medsraigčiais, o viršutinė dviem medsraigčiais prie apatinės lentos ir vienu ilgesniu prie sijos. Norint gauti grubesnę lubų plastiką galima naudoti viengubo plovimo lentas - nužievinus kraštus jas tvirtinti prie sijos.

10. Kuo dengti išorės rąstus, siekiant įvengti jų papilkėjimo?

Pakomentuosiu išorėje esančių rąstų apdirbimą apsaugos medžiagomis. Pirmiausiai medines sienas reikia prisotinti antiseptiku, apsaugančiu nuo vabzdžių, grybelio (pvz. "Beržas"), taip pat gaminamos priemonės apsaugančios nuo ugnies (pvz. "Flamasepas-2"). Vėliau sienos impregnuojamos impregnantais apsauginiais nuo UV spindulių, kartu tai gali būti ir dažas, suteikiantis sienoms pageidaujamą spalvą (pvz. "Ecotep"). Impregnantai skirti apsaugai nuo biologinį irimą lemiančių mikroorganizmų.

Klausimus parengė Vitalijus Daraselija

 

Kokiu būdu ir kokiomis medžiagomis reikėtų šiltinti rąstinio namo sieną?

Dažnai tenka komentuoti rąstinių namų savininkų svarstymus apie nepakankama rąstinio namo šilumą. Šį kartą apie galimybę šiltinti rąstinį namą klausia Stanislavas Kšanavičius, gyvenantis Vilniaus rajone: „Kokiu būdu ir kokiomis medžiagomis šiltinti sieną iš vidaus ir iš išorės?“

Komentuoja UAB „Mediniai namai“ direktorius Giedrius Vidrinskas

Rąstinių namų gamintojai paprastai rąstinių sienų nelinkę šiltini, tačiau senos statybos namą, itin plonų rąstų sieną galima šiltinti mineraline vata arba ekovata. Be to savininkams pageidaujant galima šiltinti ir įprastinio storio sienas. Tai galima daryti ir iš vidaus, ir iš išorės. Dėl būdingos rąstinės sienos faktūros populiaresnė šilumos izoliacijos tvirtinimo iš vidinės pastato pusės technologija. Pasitaiko objektų, kuriuose šiltinamos tik konkrečios namo vietos, pavyzdžiui svetainės, miegamojo siena. Šilumos izoliacinė medžiaga iš vidaus gali būti nuo 50 – 150 mm storio. Iš išorės siena šiltinama 150-250 mm storio izoliacija, paliekant tarp apdailos ir izoliacijos 20-30 cm tarpą. Šiltinti galima akmens ir stiklo vata, ekovata iš celiuliozės.

 
 
 

Išpuvusių rąstų keitimas

Nusipirkę seną sodybą miestiečiai kartais turi bėdos su sutrūnijusiais rąstais. Tai atsitinka dėl aukšto gruntinio vandens, pamatų nusėdimo, dėl elementarios nepriežiūros ir, aišku, dėl namo amžiaus. Problematiškiausios šiuo požiūriu rąstinių namų vietos yra apatinių pirmojo vainiko rąstų būklė, kampų sukirtimas, vietos esančios aukštesnėje šlaito pusėje (jei nėra tinkamo drenažo).
Tačiau tokios sienos visgi remontuotinos. Pirmiausia, svarbu statybos metu neužmirši ant pamato įrengti hidroizoliacijos sluoksnį ir atriboti betono monolitą nuo rąsto. Be to, apatiniai rąstai turi būti išpjauti iš puvimui atsparios medienos ir kuo kruopščiausiai impregnuojami. Darbus vertėtų patikėti patyrusiems meistrams. Darbų seka maždaug tokia: pirmiausia siena įtvirtinama domkratais, pažeista mediena išvaloma iki paskutinio viršuje esančio sveiko rąsto. Toje vietoje, į kurią guls rąstas įtvirtinamas vertikalus medinis tašas. Vėliau naujų rąstų ruošiniai tam skirtais įrankiais priderinami prie esančių viršuje ir įspraudžiami į vertikalų tašą. Paskutinis pamato lygmenyje įkalamas apatinio vainiko rąstas. Plyšiai tarp rąstų užkamšomi lino pakulomis. Rekomenduojama neskubėti suremontuotą sieną apkalti dailylentėmis, o palaukti, kol rąstas „sukris“, o vėliau dar patankinti pakulomis.

 
 
 

Klausimus siuskite adresu statyb@gmail.com

arba giedrius@mcentras.lt

Egzotinės medienos pavadinimai

Vidaus apdailos darbams naudojama egzotinė mediena. Neretai užsakovai į prekybos vietas ateina teirautis apie galimybę pagaminti duris, atlikti apdailos detales iš retos medienos turėdami minimalią informaciją apie pageidaujamą medžio rūšį. Dažnai tokiais atvejais gamintojams parodomas lapelis su kažkur matytos medienos pavadinimo užrašu. Tačiau turint skirtingus pavadinimus gali kilti nesusipratimų, o reikiamo atspalvio ir faktūros reto medžio paieškos gali užtrukti. Štai gerai žinomas merbau kai kuriuose salonuose vadinamas pienmedžiu, o afrormosia  – afrikiniu geltūnu. Valstybinė lietuvių kalbos komisija pagal Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. lapkričio 6 d. nutarimą Nr. 1340 rekomenduoja vartoti nustatytus atogrąžų medžių ir jų medienos lietuviškus pavadinimus. Nors į sąrašą įtraukti ne visi pavadinimai, tačiau painiavos medienos pavadinimuose visgi mažiau.

 
 
 Plienmedžio (Merbau) medis

      LT / EN